rūdėsiai

rūdėsiaĩ sm. pl. (3^b) Kvr, Pbs žr. rūdys 1: Peilis žolėj pagulėjo i rūdėsiaĩs apsitraukė Glv. Negalima liest geležies baltom pirštinėm, bo nuo rūdėsių pirštines sudirbsi Jž.